- vienasmenis
- vienasmẽnis, vienasmẽnė bdv. Įstãtyme numatýta, kad seniūnùs vienasmeniù sprendimù skir̃s mèras.
.
.
vienašmenis — vienašmẽnis, vienašmẽnė bdv. Vienašmẽnis pei̇̃lis … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
vienasmenis — vienasmẽnis, ė adj. (2) DŽ, NdŽ 1. susidedantis tik iš vieno asmens: Tijūno teismas – vienasmenis teismo organas, veikęs LDK XIV–XVIII a. LTEXI303. 2. lingv. turintis tik vieno asmens formą: Vienasmeniais veiksmažodžiais… pasakomi tokie veiksmai … Dictionary of the Lithuanian Language
vienašmenis — vienašmẽnis, ė adj. (2) DŽ, NdŽ kuris su ašmenimis iš vienos pusės: Kardai apie VIII a. atsirado iš ištobulintų vienašmenių kalavijų LTEV299. Vienašmenė peilio formos brauktuvė dantytu, primenančiu pjūklą kraštu rasta kol kas tik Žemaitijoje rš … Dictionary of the Lithuanian Language
vienašmenė — vienašmẽnis, vienašmẽnė bdv. Vienašmẽnis pei̇̃lis … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
vienasmenė — vienasmẽnis, vienasmẽnė bdv. Įstãtyme numatýta, kad seniūnùs vienasmeniù sprendimù skir̃s mèras … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
savavaldis — 1 savaval̃dis, ė smob. (2) NdŽ vienasmenis valdovas, vienvaldis, autokratas … Dictionary of the Lithuanian Language
vienaasmenis — vienaasmẽnis, ė adj. (2) Š, NdŽ; Ser žr. vienasmenis 1 … Dictionary of the Lithuanian Language
vienaašmenis — vienaašmẽnis, ė adj. (2) žr. vienašmenis: Vienaašmenis kalavijas rš. Vienaašmenė bruktuvė rš … Dictionary of the Lithuanian Language
vienasmeninis — vienasmeninis, ė adj. žr. vienasmenis: Kai kurios didesnės teisminės apylinkės turėjo ir po keletą teisėjų, tačiau tai buvo vienasmeninis teismas, t. y. bylas sprendė tik vienas teisėjas LEXV72 … Dictionary of the Lithuanian Language